Programavimo paradigma, kai skaičiavimai grindžiami funkcijomis.

Veiksmai išreiškiami funkcijų aprašais ir kreipiniais į funkcijas. Funkcijos aprašas tiesiogiai (matematiškai) apibrėžia funkcijos rezultato priklausomybę nuo argumentų. Grynose funkcinėse kalbose nėra nei kintamojo, nei priskyrimo sąvokų, todėl rezultatas priklauso tik nuo argumentų, o ne nuo skaičiavimo tvarkos. Funkcinio programavimo kalbų pavyzdžiai: „Lisp“, „Scheme“, „Miranda“

Dar žr. programavimas.